- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, širdinių aralijų, praneša LNK.
„Galėtų būti širdinių aralijų lapai. Apskritai, širdinė aralija kaip augalas yra tonizuojantis. Patys lapai turi daug bioaktyvių medžiagų, kurios gali pagerinti organizmo funkcijas. Taip pat pasižymi antioksidaciniu aktyvumu“, – sakė V. Januškevičė.
Mokslininkė sako atradusi, jog augalai gali pakeisti daug pridėtinio cukraus turinčius produktus.
„Lapai gausūs fenolinių junginių, jie taip pat gali būti maistas mūsų žarnynui“, – tikino mokslininkė.
Lapai turi daugiau vitaminų nei uogos.
„Tyrinėjome aktinidijų lapus ir uogas, kurios yra biologiškai aktyvių medžiagų šaltinis. Lapai visko turėjo daugiau. Aišku, uogos yra skaniau, bet lapus irgi galima naudot arbatoms, funkciniams ingredientams“, – teigė vyresnioji mokslo darbuotoja Laimė Česonienė.
Kol ne visi medžiai sužaliavę, norint rasti vitaminų užtenka apsidairyti savo kieme, kur jau žaliuoja kiaulpienės, meškiniai česnakai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Lapas yra didžiulis fabrikas. Žmogui turbūt nepavyks tiksliai atkurti, kas vyksta lapuose. Ten vyksta šimtai biocheminių reakcijų. Lapus valgom įvairių lapinių daržovių, miške randam daug valgomų augalų lapų“, – kalbėjo L. Česonienė.
Bemaž pirmosios žaliuoti pavasarį pradeda garšvos. Nors dažnas jas laiko piktžolėmis, mokslininkai deda ant stalo.
Visgi kramsnoti žalių lapų nusiskynus nuo medžio nerekomenduojama, juos reikia paruošti.
„Sumaltume iki smulkesnių miltelių išdžiovinę arba juos pafermentuotume ir naudotume užpilti arbatai. Arba juos dar galima blanširuoti. Pavyzdžiui, vynuogių lapus nublanširavę, t. y. užpylę karštu vandeniu galime naudoti kaip pagrindą įvynioti pakepintas daržoves ar mėsos faršą“, – aiškino Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo mokslininkė Paulina Martusevičė.
Valgant lapus, pavyzdžiui, svarainių, šaltalankių, galima apsisaugoti nuo žalingo saulės poveikio.
Visgi reikėtų būti atsargiems, nes daug lapų būna panašių ir nuodingų.
„Žmonės, nepažįstantys augalų, meškinio česnako lapus gali lengvai supainioti su pakalnutės lapais, kurie yra nuodingi. Todėl reikėtų pasikaustyt botaniškai einant į mišką rinkti augalų“, – teigė L. Česonienė.
Bene naudingiausi pavasarį – pumpurai.
„Kas pavasarį užauga, pavyzdžiui, pumpurai, tai juose sutelkta visa metų gyvybė, ką augalas turės šiemet. Žinoma, jei nuvalgysi savo kieme pumpurus, tai paskui nebus nei lapų, nei ūglių“, – sakė vyresnioji mokslo darbuotoja.
Nei augalų, nei lapų nereikėtų rinkti maišais. Viena pagrindinių žolininko taisyklių – rinkti ne viską, o ketvirtadalį: 25 proc. 0 tau, o 75 proc. turi likti gamtai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Perspėja apie naujų kraujasiurbių vabzdžių atsiradimą: perneša įvairių ligų sukėlėjus5
Dėl klimato kaitos pasaulyje sparčiai plinta įvairių rūšių kraujasiurbiai vabzdžiai, kurie perneša ligų sukėlėjus, tiek virusus, tiek ir vienaląsčius pirmuonis, teigia Gamtos tyrimų centro mokslininkas Vaidas Palinauskas. Anot jo, ka...
-
Nugaišo šuo vardu Kabosu, išgarsėjęs kaip interneto memas3
Japonijoje nugaišo šuo vardu Kabosu, kurio skeptiška snukio išraiška linksmino žmones visame pasaulyje ir tapo interneto memu. ...
-
Klimato kaita gali turėti įtakos populiacijai: turinčius dideles šeimas vadina egocentriškais10
Penktadalis „The Guardian“ apklausoje dalyvavusių klimato mokslininkų teigia, kad dėl klimato kaitos nusprendė neturėti vaikų arba turėti jų mažiau. Daugelis jų tikina, kad žmonių populiacijos augimas klimato krizę gilina, kiti tyrimo ...
-
Gamtos išdaigos: klaipėdietė savo sode pastebėjo keistą reiškinį7
Klaipėdietė savo sode pastebėjo keistą reiškinį – žydi ankstyvo pavasario atributu vadinamos plukės. Čia pat pražydo įprastai tik birželį žiedus skleidžiantys lubinai. ...
-
Organizuojama iniciatyva „River Cleanup“: kviečia vasarą pasitikti švaresnėse poilsio zonose10
Jau šį savaitgalį Lietuvoje organizuojama kasmetinė upių ir jų pakrančių švarinimo iniciatyva „River Cleanup“. Savanoriai skatinami burtis į komandas, surinkti paupiuose vis dar aptinkamas stambiagabarites, pakuočių ir kitas...
-
Kokie orai ir stichijos laukia Lietuvos iki šio šimtmečio pabaigos?
Ekspertai pateikia prognozę, kokie orai ir stichijos laukia Lietuvos iki šio šimtmečio pabaigos. Esą šalyje artimiausiais dešimtmečiais daugės ir karščio bangų, ir tropinių naktų, augalų vegetacijos sezonas pailgės...
-
Kuršių marių ir Klaipėdos uosto vandenyse deguonies koncentracija pasiekė pavojingą ribą1
Aplinkos apsaugos agentūros Hidrologinių tyrimų skyriaus atlikti hidrologiniai stebėjimai rodo, kad pakilus vandens temperatūrai ištirpusio deguonies koncentracija Kuršių marių ir Klaipėdos uosto vandenyse sumažėjo. Specialistai sako, k...
-
Regionų administracinis teismas atmetė įmonės skundą dėl nesutvarkytų pavojingų atliekų
Regionų administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą konstatavo, kad UAB „Elme metalui“ pagrįstai buvo nurodyta 40 tonų druskos rūgščių perduoti atliekų tvarkytojams. ...
-
Lietuvoje nyksta miškai: eglynus pakeis maumedžiai?9
Ar eglynus Lietuvoje pakeis maumedžių miškas? Miškininkai pasodino iš Lenkijos atsivežtus specialius, bandomuosius maumedžius, stebės, ar jie gali prigyti mūsų krašte. Įveisti maumedžius Lietuvoje bandoma ne tik dėl to, ka...
-
Senas liepas keis naujomis?27
Neseniai dalis Laisvės alėjos senųjų liepų pakeistos naujomis, bet pokyčių gali reikėti ir daugiau. Dalis senųjų liepų vėl pradėjo ruduoti, kelios net nesugebėjo užauginti šiųmetės lajos. ...