- Goda Vileikytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės kontrolei nurodžius, kad vartotojai bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) 2018–2021 metais permokėjo 160 mln. eurų, o įmonei šią skolą su 40 mln. eurų palūkanų ketinant grąžinti maždaug per 15 metų, prezidento vyriausiasis patarėjas Jarekas Niewierowiczius (Jarekas Neverovičius) teigia, kad skolą įmonė turėtų grąžinti per metus.
„Per metus“, – LRT radijui pirmadienį teigė J. Niewierowiczius, paklaustas, per kiek laiko, jo nuomone, reikėtų grąžinti šią skolą.
„Reikia pripažinti, kad 10 metų, palyginti su tuo, kad ta skola susidarė per penkerius metus, yra ilgas laikotarpis. Galėjo būti svarstomi kiti variantai ir todėl, sakyčiau, kad šitoj šviesoj pats ESO, grupė „Ignitis“, nes ji skolinasi, ji valdo finansus visos grupės, kartu su Finansų ministerija, kuri yra akcijų valdytoja, galėtų apsvarstyti galimybę pakeisti tą laikotarpį, per kurį sugrįžta pinigai vartotojams“, – aiškino prezidento patarėjas.
Vis dėl to, jo nuomone, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) šią problemą sprendė puikiai – vartotojų naudai, be papildomų išlaidų.
Reikia pripažinti, kad 10 metų, palyginti su tuo, kad ta skola susidarė per penkerius metus, yra ilgas laikotarpis.
„Tai, kad valstybės kontrolė atkreipė dėmesį į šitą klausimą, gerai. Tai rodo, kad Valstybinė energetikos taryba atlieka savo darbą, nesutiko su pasiūlymu įmonės tuos pinigus padovanoti, reikalavo grąžinti juos vartotojui“, – sakė J. Niewierowiczius.
„Kaip suprantu, buvo toks variantas, kad „Ignitis“ svarstė eiti ir paduoti į teismą, tai būtume visi susimokėję dar ir teisininkams vienos ir kitos pusės. Aš sakyčiau, kad šitoje vietoje buvo pakankamai civilizuotas sprendimas šio ginčo“, – teigė prezidento patarėjas.
VERT pirmininkas Renatas Pocius praėjusią savaitę sakė, kad 160 mln. eurų vartotojų permoka ESO 2018–2021 metais susidarė dėl su reguliuotoju nesuderintų investicijų – įmonė nepakankamai investavo į infrastruktūrą, daugiau lėšų skirdama naujų vartotojų prijungimui ir tinklo plėtrai.
ESO vadovas ESO vadovas Renaldas Radvila praėjusį penktadienį pareiškė, kad minėtą skirtumą lėmė rinkos reguliuotojo 2021 metais pakeistas ir atgaline data pritaikytas turto bazės skaičiavimas.
Tuo metu R. Pocius tikino, kad reguliuotojo sprendimas įpareigoti ESO grąžinti vartotojams skolą neturi nieko bendra su pakeista metodika.
R. Radvila praėjusią savaitę teigė, kad bendrovė susidariusią 160 mln. eurų permoką, kuri su palūkanomis sieks 200 mln. eurų, vartotojams grąžins per mažesnį skirstymo tarifą.
Pasak Valstybės kontrolės, 96 proc. permokos (153,8 mln. eurų) bus pradėta grąžinti po dešimtmečio ir visiškai būtų grąžinta iki 2036-ųjų. Institucijos teigimu, nenustačius aiškių kriterijų, kada ši suma turi būti grąžinta, grąžinimas kiekvieną kartą gali būti nukeltas maksimaliam laikui.
D. Kreivys jokio kriminalo nemato, G. Paluckas vadina lupikavimu
Energetikos ministras Dainius Kreivys tikina, kad 160 mln. eurų skirtumą lėmė metodiniai pokyčiai, tai pat išsiskyrę ESO bei rinkos reguliuotojo požiūriai į investicijų skaičiavimą.
„Keičiantis metodikai atsirado (...) tarp ESO ir reguliatoriaus skirtingas požiūris į investicijų sumą. Vėliau buvo tai suderinta. ESO investavo per kitus du metus 800 mln. eurų į tinklą (...), o šitą sumą, kaip sutarta su reguliatoriumi, pagal naują metodiką ją išmoka per tam tikrą laikotarpį“, – praėjusią savaitę Seime sakė D. Kreivys, atsakydamas į parlamentaro Artūro Skardžiaus klausimą.
Jo teigimu, šioje situacijoje „nėra jokio kriminalo“, o Valstybės kontrolė visa tai interpretavo „giliai neįsigilinusi į situaciją“.
Mes nei teisėjai, nei prokurorai, nesiaiškinsim, ar tai buvo padaryta nusikalstama veika, – tai padarys Generalinė prokuratūra, kuri pradėjo tyrimą.
Tuo metu Seimo Ekonomikos komiteto narys socialdemokratas Gintautas Paluckas pareiškė, kad tokią veiklą galima „lupikavimu“.
„Mes nei teisėjai, nei prokurorai, nesiaiškinsim, ar tai buvo padaryta nusikalstama veika, – tai padarys Generalinė prokuratūra, kuri pradėjo tyrimą, – mes sakome, kad tokia praktika, kai surenki pinigus žadėdamas daryti investicijas, bet tų investicijų nepadarai, o pinigus išmoki dividendais, galima ją vadinti įvairiais epitetais, tame tarpe ir lupikavimu“, – LRT radijui pirmadienį sakė jis.
Anot jo, sprendimas žmonėms sugražinti pinigus per 10 ar 15 metų taip pat yra nesąžiningas.
„Žmonės piktinasi, kad pinigai buvo surinkti iš jų, juos žadama gražinti per 10 metų ir tik tada, kai buvo užduotas klausimas „o tai pala, nuvertėjimas“, buvo pradėta kalbėti apie tam tikras galbūt palūkanas ir panašiai. (...) 40 proc. yra nuvertėjimas, o ne prieaugis per palūkanas“, – aiškino G. Paluckas.
„Kalbant apie pasekmes, jos yra akivaizdžios, žmonės sumokėjo daugiau negu turėjo sumokėti, na, o kai sako ministras (energetikos ministras Dainius Kreivys – BNS) ir įmonė, kad čia nėra jokios problemos, mes su tuo kategoriškai nesutinkam“, – pridūrė opozicijos atstovas.
Generalinė prokuratūra praėjusią savaitę pranešė, jog vertins Valstybės kontrolės audito išvadas ir tuomet bus sprendžiama dėl viešojo intereso gynimo priemonių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Trečdalis šalies gyventojų nėra apdraudę savo būsto2
„Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad 31 proc. būstą valdančių asmenų neturi draudimo. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: siūlymus dėl gynybos finansavimo liberalai planuoja pateikti kitą savaitę3
Valdančiąją koaliciją sudarančio Liberalų sąjūdžio tarybai šeštadienį diskutuojant apie gynybos išlaidų finansavimo šaltinius, partijos vadovė Viktorija Čmilytė–Nielsen sako, kad konkrečių liberalų siūlymų d...
-
G. Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su sprendimais dėl pensijų kaupimo nutraukimo2
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti antros pakopos pensijų kaupimo sutartis anksčiau laiko, prezidentas Gitanas Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su spren...
-
G. Nausėda: didesnis pelno mokestis gynybai būtų adekvatus esamai ekonominei situacijai5
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad esant dabartinei ekonominei situacijai bei matant „įspūdingus“ įmonių, ypač bankų, rezultatus didesnis pelno apmokestinimas gynybos reikmėms būtų adekvatus sprendimas. ...
-
Dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų šiemet jų užmokestis gali nepasiekti 130 proc. VDU1
Atlikusi auditą, kaip institucijos panaudojo švietimui skirtus asignavimus, Valstybės kontrolė nustatė, kad dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų gali nepavykti įvykdyti valstybės įsipareigojimo pedagogų atlyginimus šiemet pakel...
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą2
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose8
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos11
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...