- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę Aušrinę Armonaitę pinigų ieškant „svetimose kišenėse“, mat, Laisvės partija neturi nė vieno mero.
Nebediskutuoti ir dėti kortas ant stalo vakar pareikalavusi Laisvės partija atvertė savąsias. Kadangi dėl augančio ekonomikos savivaldybės gyventojų pajamų mokesčio surenka vis daugiau, pasiūlė dalį šių pinigų skirti gynybai ir iškart užsitraukė nemalonę. Merai sukilo prieš bandymą dalį pinigų paimti iš savivaldybių kišenės.
„Absoliučiai neatsakingas ir populistinis sprendimas. Čia tas pats, kas iš ubago atimti lazdą“, – piktinosi Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas.
„Jeigu finansavimas yra mažėjantis, tuomet reikia tiksliai ir aiškiai pasakyti, kokių viešųjų paslaugų savivaldybė teiks mažiau arba jų visiškai neteiks“, – kalbėjo Plungės rajono meras Audrius Klišonis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Turime dvi globalias struktūras – uostą, kuris šiandieną valstybei išskirtinai svarbiausias objektas ir turime LEZ. Šios dvi struktūros generuoja milijardines lėšas į valstybės biudžetą. Iš klaipėdiečių jau dabar girdint tokius pasiūlymus, girdžiu atgal klausimus kur nueina mūsų pinigai“, – teigė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.
Pernai iš gyventojų pajamų mokesčio į valstybės ir savivaldybių biudžetus įkrito beveik 6 milijardai eurų. Tai maždaug dešimtadaliu arba 580 milijonų eurų daugiau nei surinkta 2022 metais.
Jeigu finansavimas yra mažėjantis, tuomet reikia tiksliai ir aiškiai pasakyti, kokių viešųjų paslaugų savivaldybė teiks mažiau arba jų visiškai neteiks.
„Savivaldybių pajamos augo ir augs dėl to, kad auga Lietuvos ekonomika. Metodologija ir savivaldybėms tenkanti dalis auga“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė.
Laisvės partija siūlo iš savivaldybėms tenkančios dalies 150 milijonų perskirstyti gynybai. Sako, kad savivaldybių pajamos dėl to augtų lėčiau, bet nesumažėtų, o pinigai juk vis tiek būtų naudojami tų pačių miestų gynybai. Be to, lėšas perskirstyti būtų galima jau kitąmet.
Tačiau savivaldybės aiškina, kad ir su turimais pinigais vos išsiverčia. Be to, virš galvos kabo rūpestis, kaip visus aprūpinti priedangomis.
„Jau dabar kalbamės su daugiabučių bendrijų pirmininkais tam, kad būtų galima panaudot tuos daugiabučių rūsius, kurie šiuo metu yra“, – tikino Plungės rajono meras.
Tačiau A. Armonaitė primena apie visai neseną „čekiukų“ skandalą, kuris aiškiai parodė, jog savivaldybės pinigus naudoja nebūtinai tam, kam reikia. Daugiausia merų turinčius socialdemokratus tuo, panašu, įtikinti nebus lengva. Tam nepritaria ir prezidentas Gitanas Nausėda.
„Savivaldybių pinigų pavogimas – atsiprašau, bet ne“, – tvirtai atsakė G. Nausėda.
O progos įgelti nepraleido ir koalicijos partneriai.
„Neturi nei vieno mero, tai tokie siūlymai, mano manymu, yra kerštas rinkėjams, kad už tą partiją nebalsavo niekur Lietuvoje, apart Vilniaus“, – savo nuomone dalinosi Seimo narys Eugenijus Gentvilas.
Kol kas niekas neprieštarauja, kad daugiau pinigų gynybai būtų galima paimti padidinus pelno mokestį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atostogų išsiilgę lietuviai turėtų paskubėti: tiesiog jau renkasi iš to, kas yra likę3
Vasara jau ant nosies, o kartu su ja daugėja svajonių apie atostogas. Tačiau kelionių organizatoriai pripažįsta, kad ne visi gaus savo išsvajotas atostogas, nes kelionių kainos kyla, o paskutinės minutės pasiūlymai gali lūkesčių ir nepateis...
-
Kurjeriai ir pavežėjai: Kauno senamiesčio rinkliava brangins paslaugas17
Kauno tarybai nusprendus įvesti mažos taršos zoną senamiestyje, kurioje nuo rugpjūčio už įvažiavimą reikės mokėti du eurus, pavežėjų, kurjerių bei trumpalaikės automobilių nuomos platformų atstovai sako, kad dėl to brangs šios ...
-
Turizmo kelrodyje – kelionių paslaugų eksporto augimas iki 2 mlrd. eurų1
Lietuvos kelionių paslaugų eksportas 2030 metais turėtų viršyti 2 mlrd. eurų, o Pasaulio kelionių ir turizmo konkurencingumo indekse šalis galėtų užimti bent 49 vietą. ...
-
Trečdalis šalies gyventojų nėra apdraudę savo būsto3
„Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad 31 proc. būstą valdančių asmenų neturi draudimo. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: siūlymus dėl gynybos finansavimo liberalai planuoja pateikti kitą savaitę4
Valdančiąją koaliciją sudarančio Liberalų sąjūdžio tarybai šeštadienį diskutuojant apie gynybos išlaidų finansavimo šaltinius, partijos vadovė Viktorija Čmilytė–Nielsen sako, kad konkrečių liberalų siūlymų d...
-
G. Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su sprendimais dėl pensijų kaupimo nutraukimo5
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti antros pakopos pensijų kaupimo sutartis anksčiau laiko, prezidentas Gitanas Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su spren...
-
G. Nausėda: didesnis pelno mokestis gynybai būtų adekvatus esamai ekonominei situacijai6
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad esant dabartinei ekonominei situacijai bei matant „įspūdingus“ įmonių, ypač bankų, rezultatus didesnis pelno apmokestinimas gynybos reikmėms būtų adekvatus sprendimas. ...
-
Dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų šiemet jų užmokestis gali nepasiekti 130 proc. VDU1
Atlikusi auditą, kaip institucijos panaudojo švietimui skirtus asignavimus, Valstybės kontrolė nustatė, kad dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų gali nepavykti įvykdyti valstybės įsipareigojimo pedagogų atlyginimus šiemet pakel...
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą2
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose8
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...